1.Vokiška meilė smulkmenoms

Jūs įžengiate į visiškai naują automobilių garso sistemos pasaulį. Čia vyrauja geriausia vokiška technologija, kokybė bei efektyvumas. Kodėl MB QUART garsiakalbiai daug geresni už bet kuriuos kitus? Žinoma, tai lemia didžiulė patirtis. Kokybės standartai kuriami dešimtmečius ir milžiniškas vokiškas meistriškumas pasitelkiamas, gaminant net ir mažiausius sistemos elementus, nereikšmingų problemų šalinimui taikomi kūrybiniai ir technologiniai sprendimai. Naudojamos tokios medžiagos ir technologijos, kurios anksčiau atrodė neįmanomos. Daug laiko skiriama garsiakalbių klausymo, derinimo, modifikavimo bei tobulinimo procesams. Tokiu būdu sukuriami puikiausi automobilių garsiakalbių elementai. MB QUART – iš tikrųjų puikus pasiekimas: kartą išgirdus, neįmanoma pamiršti.

2.Grynojo titano aukštųjų dažnių difuzoriai

Dėl aukšto atsparumo-svoriui santykio titanas pirmiausia buvo tobulinamas, kad jį būtų galima panaudoti aeronautikos pramonėje. Metalas nepaprastai tvirtas ir atsparus paviršiaus deformacijoms – dėl šios savybės jis naudojamas lėktuvų konstrukcijoje. Titanas puikiai tinka aukštųjų dažnių difuzoriams gaminti, tačiau jis turi būti tinkamai paruoštas. Per pastaruosius 25 metus MB QUART kompanijai beveik pavyko ištobulinti titano panaudojimą bei išgauti nepaprastą linijinį dažnio jautrumą ir didesnį juostos diapazono efektyvumą. Dėl to MB QUART produkcija pasižymi išskirtiniu garsu!

3. Polipropileno difuzoriai su butilo gumos apvadu

Puikiai tinka naudoti agresyvioje automobilių aplinkoje. Polipropilenas ir butilo guma yra išbandytos medžiagos, kurių galiojimo laikas tikrai ilgas. Dėl šių medžiagų gumos spyruoklės ilgai išlieka atsparios ir užtikrina linijinį difuzorių judėjimą.

4. Pusiausvyros temperatūros technologija

Karštis veikia elektrinių komponentų eksploatacines savybes, dėl kurio pasekmės gali būti nenuspėjamos. Pasitelkus temperatūros balansavimo technologiją, šios pasekmės gali būti pašalinamos, pritaikius unikalų karščio išsklaidymo metodą.Tokiu būdu visiems svarbiems komponentams sukuriama pastovi ir prognozuojama temperatūros aplinka, kuriai būdingas nežymus kompresijos laipsnis bei ilgalaikis ir daug patikimesnis komponentų funkcionavimas. Temperatūros balansavimo technologijos pristatymą galite rasti mūsų Q serijos aukšto dažnio garsiakalbių sistemose.

5. Prijungimo terminalai

Q, Premium bei Reference serijų garsiakalbiuose taikoma daugiavartotojiška prijungimo terminalo sistema, užtikrinanti saugų bei patikimą elektros kontaktą. Nepriklausomai nuo laido dydžio, jį galima prilydyti, prisukti ar užmauti. Ši unikali terminalo konstrukcija leidžia taikyti dvigubą elektros instaliaciją arba dvigubą sustiprinimą, o tai – nepaprastas bendraašių garsiakalbių privalumas.

6.Q serijos aliuminio liejinio korpusai

Šie aliuminio liejinio korpusai, sukurti specialiai tam, kad garsiakalbius galima būtų instaliuoti į negilias, gamykloje padarytas, garsiakalbių vietas. Lengva, tačiau tvirta plonų sienelių liejinio technologija užtikrina struktūrinį vientisumą. Montavimo paviršiuje nėra pernelyg didelio slėgimo. Neodimo magnetas yra hidrauliškai suspaustas ir įtvirtintas į rėmo ertmę, kurioje yra standartinio dydžio integralinės šaldymo briaunos, skirtos karščio konvekcijai.

7. Premium bei Reference serijos mišrūs korpusai

Naudojant sustiprintos sudėties poliamido ABS bei ypač trumpus stiklo pluoštelius, šie korpusai priešinasi temperatūrai ir drėgmei. Liejimo proceso metu yra pridedamas magnetas ir gaunama tikslus atitikimas su difuzoriumi ir garso rite. Kadangi korpusas nemetalinis, nemagnetinis ir neturinti rezonanso, jis yra vienas iš labiausiai tinkančių naudoti automobilių garsiakalbiuose. Montavimo sistema, sukonstruota jungiamojo kaiščio pagrindu su mašininiais varžtais užtikrina saugią instaliaciją.

8.Švelnių miltelių danga

Dar viena garso technologija, kurios pradininkas MB QUART kompanija – tai švelnių miltelių dangos procesas. Šio proceso metu plonas metalo sluoksnis dedamas ant kito paviršiaus (šiuo atveju grynas titanas). Grynojo titano atsparumo-svoriui santykis sujungiamas su vidinio polipropileninio difuzoriaus slopinimo savybėmis ir tokiu būdu pasiekiamas didesnis difuzoriaus standumas bei sumažinami nepageidaujami garso diapazono akustiniai ir harmonijos iškraipymai.

9. Neodimo magnetas

Neodimas (cheminių elementų sistemoje žymimas Nd) pasižymi 10 kartų stipresnėmis magnetinėmis savybėmis nei paprastas feritas.Dėl šios priežasties MB Quart garsiakalbiai pasižymi nedideliais magnetais . Norint išgauti gerą skambesį automobilyje labai svarbu aukštųjų dažnių garsiakalbių išdėstymas.Dėka neodimo garsiakalbiai yra daug mažesni ir juos lengviau instaliuoti. Viduriniųjų dažnių komponentuose (pvz., MB QUART Q serijoje), galingas neodimo magnetas tiekia aukštą elektrinį slopinimą, kas tiekia reikiamą kontrolę pranašesniam garso linijiškumui.

10. Dažnių juostos skirstymo filtro sistemos kūrimas

MB QUART kompanija pirmoji įdiegė patobulintą filtrų sistemą. MUSiCOMP ir MINiCOMP filtrų sistemos ypatybė – rinktiniai mažo leistino nuokrypio komponentai, aukštų tonų garsiakalbių apsauga bei kintamas lygis. MUSiCOMP filtrai taip pat turi dvigubo sustiprinimo ir dvigubo laidų sujungimo galimybę bei HPCCR optinę aukštųjų dažnių garsiakalbių apsaugą.

11.Vokiška rankų darbo produkcija

Mūsų Obrihaimo (Obrigheim) gamykloje suprojektuotus bei ištobulintus MB QUART garsiakalbius gamina specialistai, turintys 13 metų patirtį prietaisų surinkimo, testavimo bei sertifikavimo srityje. Čia nevyksta masinė gamyba – jūs galite būti tikri, jog MB QUART gamyboje naudojamas bei vertinamas rankų darbas.

„Q“ sąvoka

Kartą Vokietijos inžinierių buvo paklausta: „Jeigu jums reiktų sukonstruoti geriausius garsiakalbius tarp esamų, kokie jie būtų? „. Jų atsakymas, paremtas išradingumu, patirtimi, sumanumu ir ekonomiškumu buvo „Q“ .Tai nauja automobilių garso sistemos viršūnė.
Kas daro „Q“ išimtinai išskirtinu? Štai tie laipteliai….

Vidutinio dažnio/vidutinių bosų garsiakalbiai:
Neodimo magnetas – jis leidžia, kad aukščiausio lygio magnetinis srautas būtų nukreiptas tiesiogiai į balso spiralės tarpą, kad sulaikytų magnetinio srauto trukdžius, apsaugotų bet kokius indikuotus laukus nuo artimiausio žemo lygio signalo įtakos. Lyginant su įprastiniu garsiakalbiu, tai yra labai lengvas, tačiau tvirtas garsiakalbis, leidžiantis naudoti aukštesnę galią.

Aliuminio lydinio šasi – magnetas su slėgiu yra įmontuotas į šasi, kuri turi atšaldančias briaunas apie kraštus, kad garso ritę išlaikyti vėsia. Tai prailgina naudojimo laiką ir padidina naudojamą galią. 3,75 cm balso spiralė naudoja grynojo vario laidus.

Mineralais užpildytas polimerinis difuzorius –jo aplinka ir kitos sudėtinės dalys sukonstruotos ir pagamintos specialiai MB QUART kompanijai. Juos sukūrė garsi garsiakalbių kompanija Kurt Muller Vokietijoje.

Aukštų dažnių garsiakalbiai:
Neodimo magnetas – jis leidžia, kad aukščiausio lygio magnetinis srautas būtų nukreiptas tiesiogiai į balso spiralės tarpą. Tai leidžia, aukštų tonų garsiakalbiui būti pakankamai mažu, kad tilptų įmontuoti, net į pačias mažiausias skyles, įgalinant aukštųjų dažnių garsiakalbį panaudoti dideles sroves.
Titaninis difuzorius – MB QUART jų aukštųjų dažnių garsiakalbiuose naudoja tiktai gryną 1 laipsnio titaną. 25mm difuzorius turi stabilizuotą UV kompozicinę medžiagą, kuri plečia juostos plotį ir mažina rezonansinį dažnį. Tai leidžia aukštų dažnių garsiakalbiui dirbti žemiau vidutinio dažnio garsiakalbio ribos, tiekiant nuostabų dažnių pralaidumą.
Garso ritė – garso ritė panaudoja grynojo vario laidus . Tai reiškia aukštesnį galios panaudojimą, išlaikant muzikinį vientisumą.

Vokietijos MUSiCOMP filtrai:
Konstrukcija – Q filtrai yra MUSiCOMP filtrų evoliucija, įdiegta kompanijos MB QUART. Šie filtrai leidžia sustiprintam signalui raiškiai pereiti per tinklo dalis su minimaliais nuostoliais ar fazės pokyčiais.
Varžos – 1% tikslumo, keramikinės varžos išlaiko pastovų terminį stabilumą.
Komponentai – Vokietijoje pagaminti, įprastai įmontuoti ELKO foliniai kondensatoriai ir paprastai montuojami iš vielos suvynioti induktyvumai, užtikrina audiofilinio lygio dažnio ir įtakos tikslumą.
PC plokštė – visi komponentai yra sumontuoti ant karinės pramonės lygio aukščiausio stiprumo tekstolito montažinės plokštės. Ji naudoja 56,7 g grynojovario takelius.
Šasi – klasikinė MISiCOMP šasi kartu su juoda montažine plokšte yra tikrai puikios išvaizdos. Peršviečiamas Plexiglas stiklo dangtelis lengvai nuimamas, kad būtų galima prieiti.
Kontaktai–komplektas auksu dengtų, masyvių kontaktų, išėjimų lygiui aukštųjų dažnių garsiakalbiuose parinkti, pagal vartotojo sistemos poreikius.

Mitas ir tiesa apie titaną

Per daugelį metų MB QUART garsiakalbiai įgijo pasaulinį pripažinimą dėl savo išskirtinės konstrukcijos ir aiškaus garso, naudojant pačios aukščiausios kokybės detales. Dėl šio pripažinimo konkurentams iškilo būtinybė bandyti ir kopijuoti jų pasiekimus, naudojant žemesnės kokybės detales.

Pagrindas : TITANAS! MB QUART pradėjo naudoti titaną automobilinėje garso aparatūroje 1980-ųjų metų viduryje.

MB Quart konkurentai pradėjo tobulinti kitas žaliavas, kad galėtų konkuruoti su išgarsėjusia titano konstrukcija. Dauguma jų, aukštųjų dažnių garsiakalbiams gaminti, naudojo plastiką,šilką, drobę ar aliuminį, tačiau visų šių medžiagų atsparumas yra labai ribotas lyginant su titanu. Titanas siūlo aukščiausią atsparumo svoriui santykį tarp medžiagų, šiandien naudojamų aukštų tonų garsiakalbių gamyboje. Ši kombinacija yra tai, dėl ko jis tapo augančiai populiarus tarp kalnų dviračių, golfo klubų ir variklių gamintojų.Garsiakalbiams gaminti yra naudojamas pats gryniausias 1 laipsnio karinis titanas. Taigi, kodėl žinodami titano savybes, kiti gamintojai naudoja gerokai prastesnes žaliavas? Žinoma, tai kaina. Šios žaliavos yra pigesnės nei titanas. MB Quart naudoja titaną todėl, kad per eilę metų sugalvojo ir ištobulino technologijas bei pradėjo procesą su jų pačių sukurtais titaninių difuzorių gamybos įrengimais. Viena didžiausių skleidžiamų netiesų apie titaną yra ta, kad jis skamba šiurkščiai. Tikrovėje titaniniai aukštųjų dažnių garsiakalbiai gali atkurti iki 32,000Hz, tokiu būdu parodydami visas muzikos subtilybes, ko negali kiti garsiakalbiai. Šiurkštūs garsai, apie kuriuos šnekama, iš tikrųjų tėra trūkumai elektronikoje ir sistemos sujungimo laiduose. Aukštos kokybės garsiakalbiuose atsiranda būtinybė naudoti tiktai aukštos kokybės elektroniką ir laidus. MB Quart kompanijos titaniniai draiveriai yra tokie tikslūs, kad jie yra naudojami geriausių garsiakalbių gamyboje. Avalon Acoustics MB Quart aukštųjų dažnių garsiakalbius naudojo jų 71.000USD vertės išskirtinėse akustinėse sistemose. High–end namų garso aparatūros “Stereophile” žurnalas MB Quart aukštųjų dažnių garsiakalbius pavadino “geriausiais” pastaruoju metu. Visa tai įrodo, kad MB QUART buvo, yra ir visada bus lyderis garsiakalbių technologijoje!

Garsiakalbių išdėstymas

Išdėstant garsiakalbius namuose, juos stengiatės nukreipti į vietą, kurioje sėdite ir klausotės muzikos.Tada pasiekiama geriausia klausymo kokybė, nes visas garsiakalbių garsas sklinda tiesiai į jus. Automobilio salone tokį efektą pasiekti yra labai sunku, nes originalios, automobilių gamintojo paliktos, vietos garsiakalbiams dažniausiai būna durelėse arba panelėse. Gaila, tačiau daugelis garsiakalbių skamba prastai šiose vietose.Žinoma, jūs galite bandyti ir eksperimentuoti konstruodami papildomas paneles savo automobilyje bei ieškodami vietos , kurioje garsiakalbiai skambės gerai. Tačiau visa tai kainuoja jūsų laiką ir pinigus. MB Quart garsiakalbių gamintojai rado išeitį, kaip į originalias vietas sumontuoti garsiakalbiai, skambėtų geriau. Aukščiausio lygio MB Quart inžinierių komanda suformavo ir užpatentavo membranos konstrukciją, kuri leidžia garsui išsiskleisti žymiai plačiau nei visų kitų automobilių garso aparatūros aukštųjų dažnių garsiakalbiuose. Visa tai leidžia aukštųjų tonų garsiakalbius instaliuoti į originalias vietas, nebijant, jog garsas bus prastas.
Aukštieji dažniai linkę turėti didesnį taškinį tikslumą ir tai yra kita problema MB Quart konstruktoriams . Tai yra vieni svarbiausių dažnių, kad tinkamai perduoti garso vaizdą ir lygį. Tai pasiekta sukūrus unikalų sklaidos gaubtelį virš aukštųjų tonų garsiakalbio difuzoriaus. Šis gaubtelis leidžia tiksliai paskleisti visus dažnius aukštųjų dažnių garsiakalbių diapazono juostoje. Todėl į originalias vietas sumontuoti garsiakalbiai tolygiai paskleidžia iš jų einantį garsą.Tai dar jartą įrodo, kad MB QUART iš tiesų yra racionalizatorius, o ne imitatorius!

Informacijos šaltinis: http://www.mudu-abudu.lt/

Tai yra garsiakalbio varža (impedansas) kurią mato garso stiprintuvas. Galinę varžą gali nulemti prie garsiakalbio sujungti filtrai ir kiti elementai. Kai apkrova mažėja automatiškai didėja stiprintuvo išėjimo galia, kuo mažesnė pasipriešinimo srovė tuo garsiakalbis gauna didesnę galią iš stiprintuvo. Apkrovus stiprintuvą per daug galima jį tiesiog sugadinti, sudeginti.
Kiekvienas stiprintuvas yra suprojektuotas atlaikyti tam tikrą krūvį. Buitinių stiprintuvų palaikoma varža dažniausiai prasideda 8ohm, automobilinių stiprintuvų palaikoma varža dažniausiai yra 4 ohm. Visi garso stiprintuvai gali dirbti su didesniu pasipriešinimu, bet jie paprasčiausiai atiduos mažiau galios, pavyzdžiui stiprintuvas yra skirtas dirbti su 4 ohm tai drąsiai galima ant jo pajungti 8ohm garsiakalbius. Kai kurie automobiliniai stiprintuvai gali dirbti ir su 2 ohm apkrova yra netgi palaikančių ir 1 ohm. Prieš jungiant garsiakalbius reikia įsitikinti ar tokią apkrovą palaiko garso stiprintuvas, o tai padaryti galima perskaičius gamintojo techninę informaciją apie stiprintuvą.

Kaip tiltuojami stiprintuvai

Pirmiausiai reikia įsitikinti ar stiprintuvas turi tiltavimo galimybę. Jei stiprintuvas neturi tokios galimybės, bet bandysime pajungti garsiakalbį tiltu greičiausiai stiprintuvą sugadinsime. Dažniausiai tilto pajungimas yra jungiamas iš vieno kanalo pusės imamas + kontaktas ir iš kitos kanalo pusės – kontaktas (L-kairė, R-dešinė). Dažniausiai būna nurodyta stiprintuvo aprašyme arba grafiškai pažymėta ant stiprintuvo pajungimo gnybtų. Toks kanalų sutiltavimas leidžia išgauti daugiau galios iš stiprintuvo.

Kas atsitinka kai sutiltuojam stiprintuvo kanalus?

Teoriškai pajungus tiltu stiprintuvo galia išauga 4 kartus. Tarkim stiprintuvas turi 2x50w tai sutiltavus kanalus turės 1x200w. Bet vėlgi viskas priklauso nuo pajungto garsiakalbio, tiksliau nuo garsiakalbio varžos:

Lygiagretus garsiakalbių jungimas

Garsiakalbiu lygiagretus pajungimas yra labai paprastas. Abiejų garsiakalbių + kontaktai yra sujungiami į + stiprintuvo pajungimo kontaktą ir analogiškai – kontaktai taip pajungiami. Galima su dubliuoti nebūtinai prie stiprintuvo pajungimo kontaktų, galima tai atlikti ir bet kurioje kitoje vietoje kaip prie kolonėlės gnybtų ar viduje kolonėlės. Pajungus dvi kolonėles po 4 ohm lygiagrečiai gausime bendrą 2 ohm varžą. Pasiskaičiuoti galutinę varžą galima pagal duotą formulę.

Nuoseklus garsiakalbių jungimas

Šis jungimo būdas nėra rekomenduojamas, nebent yra naudojami identiški garsiakalbiai. Man pačiam teko naudoti šį jungimo būdą kai turėjau bosą dviejų ričių po 2 ohm. Bosas buvo 2×2 ohm tai galėjau aš jį lygiagrečiai sujungti ant 1ohm arba nuosekliai ant 4ohm. Sujungiau 4 ohm dėl dviejų priežasčių dėl garso kokybės ir dėl to, kad mano stiprintuvas 1 ohm nepalaikė. Formulė pagal kurią galima pasiskaičiuoti nuoseklaus jungimo galinę varžą.

Garsiakalbio su dviguba (DVC) rite jungimas

Yra garsiakalbių kurie turi dvigubas rites, dažniausiai ši technologija yra naudojama subwoofer- bosuose. Abi ritės turi vienodą varžą. Paprastai abi ritės yra jungiamos ant to pačio stiprintuvo kanalo. Esu girdėjęs, kad kai kurie jungia vieną ritę ant vieno kanalo stiprintuvo, o kitą ant kito kanalo, bet manau tai nėra teisingas jungimo būdas, kadangi tie kanalai gali dirbti nevienodai, arba jei kairės dešinės pusės fazės nesutaps tai garsiakalbį veiks į priešingas puses. Tokių garsiakalbių jungimo metodai yra 4, jungimas priklauso nuo norimos galinės varžos.

Iš muzikinės mokyklos nežinomybės dainų autoriaus bei prodiuserio Mike‘o Batt‘o išgelbėta Katie Melua Didžiosios Britanijos topuose debiutavo 2003-iųjų metų pabaigoje.

Melua gimė Sovietinėje Gruzijoje 1984-aisiais metais. Po kurio laiko ji su šeima persikėlė į Airiją, Belfasto miestą, o dar vėliau – ir į Londoną, kur ji pradėjo lankyti „B.R.I.T.“ atliekamųjų menų ir technologijų mokyklą. Įrašų kompanijų remiama mokykla pasižymi tuo, jog joje besimokantys jaunuoliai patenka ir į pop muzikos vandenis. Taip atsitiko ir su Melua, mat vienos perklausos 2003-aisiais metu ją pastebėjo Batt, tuomet kaip tik ieškojęs vokalistės, galinčios savo dainavimu apjungti džiazo ir bliuzo stilius.

2003-iųjų lapkritį paties Batt‘o įkurtoje „Dramatico Records“ kompanijoje buvo išleistas albumas „Call Off the Search“. Patogus, itin skoningas džiazo vokalo rinkinys, atitinkantis ir pop stilių, ir vyresnės auditorijos norus. Jame – du kūriniai parašyti pačios Melua (įskaitant dainą, skirtą vienai didžiausių jos įkvėpėjų, Evai Cassidy), o taip pat John‘o Mayall‘o, Randy Newman‘o bei James‘o Shelton‘o klasikinių kūrinių koveriai. Gruodžio mėnesį į Didžiosios Britanijos Top 40-uko viršūnę šoktelėjo Katie singlas „Closest Thing to Crazy“, o jau kitų metų sausį albumas „Call Off the Search“ tapo platininiu. (D. Britanijoje buvo parduotas 300,000 kopijų tiražu). Po to sekė koncertai po Europą, o 2004-ųjų gegužę Melua pradėjo veržtis ir į JAV rinką, atlikdama visą seriją klubinių pasirodymų, reklamavusių tos šalies rinkai skirtą albumą.

Aistringa vokalistė ir pianistė Norah Jones dėl savo tikrai neeilinio auklėjimo ir brendimo, išvystė unikalų džiazo, tradicinės vokalinės pop ir šiuolaikinės liaudies muzikos junginį. Gimusi 1979-ųjų kovo mėnesį Niujorke, Ravi Shankar duktė tyliai ir ramiai augo Teksase, kartu su savo mama. Nors visuomet Billie Holiday ir Bill‘o Evans‘o muziką laikė intriguojančia ir raminančia, ji niekada iš tikrųjų nesigilino į džiazą, kol neįstojo į Dalase esančią Booker‘io T. Washington‘o vidurinę atliekamųjų ir vizualinių menų mokyklą. Ten besimokydama Jones laimėjo Studentų Muzikos apdovanojimų prizus, kaip geriausia džiazo vokalistė bei geriausios originalios kompozicijos autorė 1996-aisiais. 1997-aisiais ją, kaip geriausią džiazo vokalistę, apdovanojo antrą kartą. Palikdama savo vokalinius talentus nuošalyje, Norah toliau du metus darbavosi, siekdama džiazo pianistės laipsnio Šiaurės Teksaso universitete, o po jų, 1999-ųjų vasaros atostogų metu sutiko su draugo pasiūlymu pagyventi Grinvičo gyvenvietėje. Nors ji net neabejojo, kad rudenį sugrįš į koledžą, liaudiškų kavinių ir džiazo klubų trauka pasirodė esanti stipresnė ir netrukus ji pajuto norą bei įkvėpimą rašyti savo pačios dainas. Jones reguliariai pasirodydavo su elektronine trip-hop‘o grupe „Wax Poetic“, o vėliau subūrė ir savo pačios kolektyvą, kuriame buvo gitaristas Jesse‘as Harris‘as, bosistas Lee Alexander‘is, taip pat rašę tekstus, bei būgnininkas Dan‘as Rieser‘is.

Norah Jones. [cosmopolis.ch nuotr.]2000-ųjų spalį grupė įrašė keletą bandomųjų įrašų leidybinei firmai „Blue Note Records“ ir būtent jų dėka Jones 2001-ųjų pradžioje pasirašė sutartį su džiazo įrašų kompanija. Po pasirodymo Charlie Hunter‘io albume „Songs From the Analog Playground“, Norah didžiąją 2001-ųjų dalį praleido gyvai koncertuodama su Hunter‘io grupe ir dirbdama prie debiutinio savo studijinio darbo. Padedama prodiuserių Craig‘o Street‘o (dirbęs su Cassandra Wilson, „Manhattan Transfer“) bei legendinio Arif‘o Mardin‘o (dirbęs su Aretha Franklin, Dusty Springfield‘u, „The Bee Gees“), jaunoji dainininkė įrašė albumą „Come Away With Me“, kuris buvo išleistas 2002-ųjų pradžioje ir sulaukė daug klausytojų dėmesio. Kombinacija to, kad ji – už akies kliūnanti gražuolė ir – tarptautiniu mastu pagarsėjusios dainininkės duktė, pastatė Jones į labai keblią padėtį, kai jai teko ginti savo muziką nuo tu, kurie vadino ją dar vienu gražiu veideliu ar dar viena iš po tėvelių sparnelio išlindusia ir tuo bandančia pasinaudoti mergaite. Albumą, kurio atitikimą „džiazo“ etiketę buvo nemažai diskutuota, padėjo įrašyti džiazo gitaristas Bill‘as Frisell‘as ir būgnininkas Brian‘as Blade‘as. Jame puikiai susijungė džiazo estetiškumas ir pop muzikos jausmingumas. „Come Away With Me“ galiausiai tapo daugiamilijoniniais tiražais parduotu albumu, kurį pasaulyje įsigijo daugiau nei 18 milijonų žmonių. Jis taip pat atnešė Jones aštuonis „Grammy“ apdovanojimus.
2004-aisiais Norah Jones išleido savo itin lauktą antrąjį albumą „Feels Like Home“. Ir vėl pagrindiniu pagalbininku pasirinkusi prodiuserį Arif‘ą Mardin‘ą, Jones ir toliau tęsė panašiu ritmu, kaip ir diske „Come Away With Me“ – jos kūryboje jungėsi 8-ojo dešimtmečio dainų rašymo stilius, bliuzas, kantri muzika bei jos pačios subrandintas unikalus grojimas pianinu.

Informacijos šaltinis:

http://www.music.lt/lt/grupe/Norah-Jones/455/

Taigi nusipirkau mikrofoninio kabelio Tasker C128

RCA (tulpes) kištukus,

Pinto apsauginio kembriko,

Kaitinamo kembriko.

Tarpblokinį kabelį nutariau daryti ne standartinį, tokiu būdu bus sumažinami triukšmai. Mikrofoninis kabelis turi viduje dvi gyslas ir šarvą. Jungimas būtų toks vienam kabelio gale sujungiam vieną gyslą su šarvu, o kitame gale tą pačią gyslą nupjauname ir paliekame kabėti ore, šarvą prilituojame prie RCA kištuko korpuso, o likusią kabelio centrinę gyslą lituojame prie RCA kištuko centro. Internete yra daug diskusijų kur kurią pusę jungti ar palikta gyslą kabėti ore prie stiprintuvo ar prie grotuvo. Išbandžiau abudu variantus skirtumo jokio nepajutau, bet pagal taisykles galas kuriame viena gysla liko kabėti ore ją reikia naudoti stiprintuvui.

Kiek teko bandytis tarpblokinių linijinių kabelių šis variantas man labiausiai patiko, manau tokį kabelį galima naudoti tiek automobilyje tiek buityje.

Būna tokių atvejų kai ant garsiakalbio nėra pažymėta kur teigiamas ir kur neigiamas kontaktas, sumaišius poliariškumą tinkamai negros garsiakalbiai. Jei vieną garsiakalbį pajungsime teisingai, o kitą priešingai tai pasijus ant žemesnių dažnių, vienas kitą garsiakalbis prislopins. Aukšta dažniams sumaišius pajungimą taip pat yra juntamas skirtumas tik iš klausos nepratusiems sunkiau nustatyti.

Garsiakalbio sandara:

Pirmas  būdas poliariškumui nustatyti yra su paprasčiausia baterija 1.5v .

Mums prireiks AA baterijos 1.5v, laido galo, paspaudžiamo  jungiklio kaip ir viskas.  Prie baterijos prisilituojame laido galus, tarp bet kurio laido įterpiam jungiklį. Pritvirtiname laisvus laido galus prie garsiakalbio. Trumpais impulsais paspaudžiam jungtuką ir stebim garsiakalbio difuzoriaus eigą. Jei garsiakalbio difuzorius pakyla aukštyn tai vadinasi pajungėm teisingai ir atitinka + – jungtys.

Antras būdas nustatyti garsiakalbio poliariškumui.

Mums prireiks tik multimetro (liaudiškai testerio).

Pajungiam multimetrą prie garsiakalbio gnybtų, nustatome ant multimetro  DC ir ant mv. Toliau paspaudžiam lengvai difuzorių ir stebime multimetro parodymus. Jei teisingai pajungta paspaudus difuzorių turi multimetras parodyti parametrus su – atleidus garsiakalbio difuzorių ant multimetro parodymai šoktels į teigiamą pusę. Na ir viskas žinome kur + ir kur -

Trečias variantas.  Galimas  nustatyti ar nesumaišytas garsiakalbių poliariškumas yra iš klausos. Tam reiks specialių garso takelių ir patirties. Susirandame per google (Stereo polarity sound test) garso takelių ir praktikuojamės. Galit pabandyti pasiklausyti, kad ir čia http://www.audiocheck.net/audiotests_polaritycheck.php

audiocheck.net_polarity_toneKO

audiocheck.net_polarity_lowrumbleOK

audiocheck.net_polarity_lowrumbleKO

audiocheck.net_polarity_guitarOK

audiocheck.net_polarity_guitarKO

audiocheck.net_polarity_toneOK

Garsiakalbio varžai patikrinti mums taip pat prireiks multimetro pagalbos. Pastatome multimetrą ant varžos matavimo (ohm), pajungiam prie garsiakalbio gnybtų ir matome kokia yra garsiakalbio varža. Jei neatitinka gamyklinių parodymų gali būti, kad garsiakalbio ritė netvarkinga, gali būti pervyniota arba degus, bet dar garsiakalbis veikia.

Kompiuterį reiktų pasirinkti su geresne garso plokšte, kad būtų tikslesni matavimai, rinkčiausi iš nešiojamų kompiuterių, kad matuojant būtų galima maitinimą palikti tik iš baterijos, taip atliekant matavimus bus mažiau triukšmų.

Programą išbandžiau TrueRTA puikiai atlieka savo darbą tik pirmiausiai reikia ją susiderinti ir su kalibruoti.

Mikrofoną radau tam tinkamiausią (Panasonic Electret Capsule WM-61A). Ši kapsulė nėra brangi, bet dirba labai gerai, atsiliepimai apie šį mikrofoną labai geri.

Taigi turime PC parsisiunčiame TrueRTA programą http://www.trueaudio.com/ įsidiegiame į savo kompiuterį. Programa parsisiųsta iš oficialaus tinklalapio bus tik demo, kad turėtume pilną versiją teks pirkti arba pasiieškoti per google pilnos versijos
Programa atrodo taip:

Programa jau įdiegta tai beliko ją susi kalibruoti. Kalibravimui mums prireiks sujungti garso plokštės išėjimą su mikrofono įėjimu. Tam mums prireiks kabelio su 3,5 mm ausinių tipo ant-galiukais

Sujungus šiuo kabeliu garso išėjimą su mikrofono įėjimu, kompiuteryje garso ir mikrofono lygį pastatyti ant maksimalaus. Toliau einame į pačią programą ir viršuje įrankių juostoje susirandame Audio I/O – Sound system calibration ir paspaudžiam.

Po su kalibravimo jei viskas gerai turėtume pamatyti lygią dažnių juostą. Toliau mums reikia turėti turimo mikrofono kalibravimo failą, kai pirkau Capsule WM-61A gavau kartu ir kalibravimo failą. Galime įkelti savo turimą failą. Vėl einame į įrankių juostą viršuje ir pasirenkame Open a mic calibration file. Po įkėlimo turime pamatyti pačio mikrofono lygio netolygumus. Panašius kaip pateiktame pavyzdyje.
Programa paruošta darbui. Išsamesnė informacija kas supranta angliškai http://www.avsforum.com/avs-vb/showthread.php?t=572477

Mikrofoną galima naudoti nebūtinai mano nurodytą, bet aš naudoju būtent šitą, nes tokioje kainų kategorijoje geresnio neradau. Įsigijus kapsulę reikia ją tinkamai apipavidalinti. Taip atrodo jau pagamintas mikrofonas.

Mikrofono pasigaminimui prireiks pačios kapsulės, termofito, paprasto laido, mikrofoninio gerai ekranuoto kabelio, aliuminio arba plastikinio vamzdelio ir 3,5mm kištuko.

Darbo eiga: Prisilituojame laido galiukus prie kapsulės susukame laidus kaip matome foto
Kapsulę prie vamzdelio tvirtiname per  termofitą palikdami nedidelį tarpelį, sujungiame mikrofoninį kabelį su supintais laidais kurie praverti per vamzdelį ir sutvirtiname pakaitindami termofitą. Kapsulės pusėje kaip ir viskas baigta taigi beliko užsidėti reikiamą kištuką kuris jungsis kompiuteryje į mikrofono įėjimą ir galima atlikti matavimus.

Anglų kalba kaip pasigaminti  mikrofoną su  WM-61A kapsule http://www.vikash.info/audio/measurement_mic/index.asp

Atleiskit jei tekstas nėra išsamus ir su klaidom, rašiau paskubomis ir mažai turėdamas tam laiko. Iškilus bet kokiems klausimams galit kreiptis, visiems atsakysiu ir padėsiu.

Visų pirma, reikėtų apibrėžti sąvoką „žemi dažniai“. Šiuo atveju kalbame apie dažnių diapazoną nuo 16-20 Hz iki 80-100Hz: bangos ilgis nuo 20 iki 3,4 metrų. Žinomos tokios sąvokos, kaip „kietas bosas“ (dominuoja spektras artimas 100Hz), tai yra labiausiai paplites žemų dažnių atkūrimo automobilyje variantas. Kitas variantas yra perdėtai „minkštas bosas“ yra retesnis, jame dominuoja stipri spektro dedamoji, esanti žemiau 50Hz. Vėliau bandysiu paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Be abejo, yra ir daugiau savokų, apibrėžiančių vieną ar kitą defektą. Žinoma, tai nėra tikslūs apibrėžimai, juo labiau, kad lietuvių kalba nėra pritaikyta tokiems terminams. Viskas, ką bandom išversti iš rusų ar anglų kalbos, gaunasi lyg ir „ne į temą“, tačiau galima bandyti. Daug kas, tikriausiai, yra girdėję tokias sąvokas kaip „vėluojantis bosas“.

Trumpai apie tai, kas yra vėlavimas.
Bet kuris instrumentas, kuriame dominuoja žemo dažnio signalai, pavyzdžiui, kad ir bosinė gitara, šalia pagrindinio dažnio skleidžia dar ir aukšto dažnio (virš 4-5 kHz) virpesius. Šie virpesiai lokalizuoja instrumento padėtį muzikinėje kūrinio scenoje, tuo tarpu, kai žemadažnis signalas yra pagrindinė „smogiamoji“ jėga. Paprastai aukštesni dažniai būna girdimi per priekinius garsiakalbius, kurie, turėdami lengvus difuzorius, puikiai juos atkuria. Tuo tarpu pagrindinį signalą atkuria sunkios konstrukcijos žemų dažnių kolonėlės, dažniausiai sumontuotos galinėje automobilio dalyje. O tai dar labiau padidina laiko tarpą, per kurį žemadažnis signalas pasiekia klausytojo ausį. Priminsiu, kad garso greitis ore yra lygus 344 m/s. Be to, žemų dažnių kolonėlė paprastai turi savo nuosavą, konstrucijai būdingą užlaikymą, kuris apytikriai svyruoja tarp 10-30 milisekundžių. Taigi, vėlavimas yra skirtumas tarp laiko, per kurį klausytoją pasiekia to paties instrumento pradžioje – aukšti, o paskui – žemi dažniai.

Daug kas yra pasakęs, atseit jie girdi „kaip vėluoja“. Tai, žinoma, yra ne visai taip. Iš praktikos galėčiau pasakyti, kad vėlavimas iki 20 ms yra labai sunkiai identifikuojamas. Dažniau vadinamas vėlavimas iš tikrųjų yra fazinės charakteristikos netolygumas, kuris sukelia labai daug nemalonių papildomų garsų, tame tarpe ir vėlavimo suvokimą. Ypač tai būdinga automobiliui. Tai yra susiję su labai maža automobilio salono erdve, taip pat su labai dideliu atstumu tarp garsiakalbių, kurie atkuria skirtingų dažnių signalus. Taip pat žemiems dažniams labai didelę įtaką daro žemų dažnių kolonėlės montavimo vieta.

Galbūt esate pastebėję tokį reiškinį:
Tame pačiame kambaryje, keičiant žemų dažnių kolonėlės padėtį, labai keičiasi ir garso lygis žemų dažnių srityje. Teisingai parinkus kolonėlės (kolonėlių) vietą kambaryje, galima gana sėkmingai šiuo dėsningumu pasinaudoti ir automobilyje. Geriausia vieta automobilyje yra tolimiausias salono kampas. Jeigu automobilis vienatūris, tuomet geriausia vieta bagažinėjė ties galiniu langu, jeigu sedanas, tuomet gana optimali vieta yra galinės palangės kampas. Tinkamas bet kuris kampas, tačiau dažnai yra patogiau montuoti palangės centre, nors tai jau yra prastesnė vieta….. Visiškai neteisinga yra žemų dažnių kolonėlę atsukti į bagažo skyriaus dangtį. Deja, net ir patyrę meistrai dar kol kas eina lengviausiu keliu…

Kad daug tuščiai nešnekėti, siūlau paanalizuoti labai paplitusio garsiakalbio Pioneer TSW-303C charakteristikas. 

Grafike matote tris skirtingas charakteristikas, kuriose yra simuliuojamas minimų akustinių sistemų darbas akustinėje kameroje.

• Geltona spalvos kreivė priklauso garsiakalbiui patalpintam uždaro tipo dėžėje, kurios tūris yra ~46 litrai. Šiuo atveju gaunamas optimalus parametras Qtc ir jo vertė yra lygi 0,707 (taip vadinamas damping factor) (čia pagal Butterworth teoriją). Tokiu atveju garsiakalbio dažnuminė charakteristika gaunama pakankamai lygi ir manome, kad ši sistema dirba nuo 54Hz.
• Raudona spalva – garsiakalbis patalpintas optimalaus tūrio fazoinvertoriaus tipo dėžėje. Tai yra 89 litrai vidinio tūrio su 8 cm diametro ir 18 cm ilgio rezonanse triūba (port’u). Charakteristika labai lygi ir darbinis diapazonas nuo 33 Hz.

• Mėlyna spalva – garsiakalbis patalpintas „bandpass“ arba „juostinio filtro“ tipo dėžėje. Tai dviejų tūrių dėžė su rezonansine skyle iš priekinės kameros. Kamerų tūriai šiuo atveju vienodi ir lygūs 2 po 30 litrų. Portai gali būti du 8 cm ir abudu po 17 cm ilgio. Darbinė charakteristika juostinio tipo, nuo 38 Hz iki 106 Hz.

Kad būtų aiškiau, dėžės schematiškai pavaizduotos apačioje, atitinkama eile.

Žemiau esantis grafikas – tai tos pačios charakteristikos, tačiau ne matavimo kameroje, o realiame vidutinių matmenų standartiniame kambaryje. Štai čia ir kyla problemos. Šios charakteristikos yra teorinės, tačiau atspindi priklausomybę nuo aplinkos, kurioje naudojama sistema.

Be abejo, imponuoja lygi geltona kreivė. Tačiau nesidžiaukite: viskas nėra taip gražu. Bėda tame, kad patalpos poveikis labai priklauso nuo patalpoje esančių daiktų, žmonių, taip pat nuo pačios kolonėlės vietos ir nuo klausytojo padėties. Automobilyje viskas yra dar sudėtingiau.
Iš esmės, norint pasiekti labai gerą rezultatą, būtina matuoti realią dažnuminę charakteristiką konkrečiame automobilyje.

Žemiau esantis grafikas apskritai jaukia viską iš eilės. Esmė yra tame, kad norint gauti tolygią dažnuminę – fazinę charakteristiką reikia vienos labai svarbios salygos:
Visi to paties dažnio signalai turi būti su tos pačios fazės virpesiais (bosinio garsiakalbio, priešbosio ir aukštų dažnių).

Sakykime, turime žemo dažnio kolonėlę, kuri dirba 30-80 Hz dažnių juostoje ir turime priešbosį, kurio darbinis diapazonas yra 90 – 5000 Hz.
Realiai, jeigu naudojame 2 eilės filtrą (dažniausiai sutinkamas automobilinėje aparatūroje), kurio kreivės statumas yra 12 dB oktavai (tai reiškia, kad jeigu per tokį filtrą paduodamas signalas žemų dažnių kolonėlei ir skyrimo ribinis dažnis yra 80 Hz, ties 160 Hz ši kolonėlė gaus 12 dB silpnesnį signalą, nei darbinėje juostoje), atitinkamai priešbosio garsiakalbis ties 45 Hz gaus taip pat -12 dB signalą. Reiškia, dažnių juostoje 45 – 160 Hz dirbs tiek priešbosis, tiek ir žemų dažnių kolonėlė, tik skirtingu pajėgumu. Tačiau signalai, kurių fazė tarp šių dviejų spinduolių sutaps, bus sustiprinti. Tuo tarpu jeigu fazė tarp jų bus priešinga – sunaikins vienas kitą. Ten, kur fazė bus tarpinė, vyks dalinė interferencija…

Kova su faziniais iškraipymais yra labai komplikuota. Idealiausią fazinę charakteristiką gali duoti tiktai vienas plačiajuostis spinduolis, tačiau pagaminti tokį garsiakalbį, kuris gerai dirbtų bent nuo 30Hz iki 16 KHz, kol kas dar niekam nepavyko. Daugiajuostėse sistemose su šia problema kovojama, montuojant garsiakalbius kaip galima arčiau vienas kito ir taip, kad sutaptų jų visų akustiniai centrai. Pavyzdžiui, trijuostėje sistemoje mechaniškai tai pasiekiama taip: žemų dažnių garsiakalbis būtų arčiausiai klausytojo, vidutinių – nuo 5 iki 15 cm giliau, o aukštų tonų – dar giliau. Deja, toks sprendimas yra visiškai neįmanomas automobilyje.

Iš patirties galima būtų teigti, kad automobilyje žemų dažnių garsiakalbis turi gerai dirbti dažnių juostoje nuo 35 Hz iki 80 Hz. Realiai tai labai siauras diapazonas. Šias kreives paanalizuosime vėliau. Sekantis grafikas yra minėtasis vėlavimas. Esant jam tokio dyžio, į jį galime nekreipti dėmesio. Laikykim, kad tokio normalus žmogus nejaučia. Ekspertas gali, nors ir tai, manyčiau, kad daugiau remdamasis kitais požymiais, nei tiesioginiu suvokimu. Tačiau nemanyčiau, kad Lietuvoje yra daug ekspertų. Informacijai: žinoma, kad normalaus žmogaus ausis jaučia garso sumažėjimą -4dB dažnuminėje charakteristikoje. Tačiau šiek tiek geriau skiria garso padidėjimą. Ekspertas, turintis labai gerą ausį -2dB. Iš čia yra priimtas dažnuminės charakteristikos netolygumo standartinė vertė +/- 3dB. Tai yra kompromisas. Taip pat kompromisas yra seniai nusistovėjusi pakankamos dažnuminės charakteristikos sąvoka. Tai yra 30Hz ir 16 KHz. Tai taip pat ne iš oro traukti dydžiai. Normalus žmogus girdi nuo ~16Hz iki ~16-18KHz dažnius.

Dabar dar vienas dalykas, kurį norėčiau priminti:

• žmogaus ausis logaritmuoja suvokiamo garso lygio amplitudę. Taip pat žemus dažnius žmogus girdi blogiau.

Jeigu imsime, pavyzdžiui, 4 KHz (jautriausia dalis) ir, pavyzdžiui, 30 Hz, tai skirtumas bus apie 40 dB arba 100 kartų. Kad būtų aiškiau, iš seno žinyno ištraukiau seną tiesą. Grafikas pats kalba už save. Kreivės parodo, kiek reikia pastiprinti atitinkamus dažnius, kad žmogus suvoktų tą patį garso lygį. Kaip jau minėjau, geriausiai žmogus girdi tarp 2,5 KHz ir 4 KHz. Dažniui aukštėjant arba mažėjant, ausies jautrumas krinta. Tačiau didėjant garso stiprumui, ausies jautrumo priklausomybė nuo dažnumo mažėja ir esant garso lygiui apie 80 dB, galime teigti, kad visus dažnius ausis, tiksliau – žmogaus klausos mechanizmas, suvokia beveik vienodai (čia žinoma labai sąlyginai, žr. paveiksliuką 80 dB kreivę). Iš čia yra priimta, kad atskaitos lygis, prie kurio atliekami visi derinimai, yra 80dB. Tai dėl to, kad prie tokio garso lygio žmogaus ausis, sakykim, yra „tobuliausia“. Visi žino, kad yra tokia funkcija „loudness“, tačiau ne visi žino, kad tai – ne „žemų pastiprinimas“, o paminėto žmogaus ausies netobulumo kompensacija, kad nesijaustų šis trūkumas, kai yra reguliuojamas garsas. Šios funkcijos minusas yra tas kad dėl normalaus jos veikimo turi būti du garso reguliatoriai: vienas – nekeičiantis dažnuminės charakteristikos (pagalbinis), o kitas – su kuriuo yra tiesiogiai reguliuojamas garso lygis, keičiantis ne tik garso lygį, tačiau ir atitinkmai koreguojantis dažnuminę charakteristiką. Derinti reikėtų taip: pagrindinį garso reguliatorių palikti tokioje vietoje, kur jis jau nebedaro įtakos dažnuminei charakteristikai – tai turėtų būti 80 dB lygį atitinkanti atžyma, o su pagalbiniu patalpoje nustatyti 80dB siekiantį garsą. Tuomet reguliuojant garsą, reikės mažiausiai reguliuoti tembrus. Kad suprastumėte, apie ką kalba, labai įdėmiai pastudijuokite žemiau esančias kreives. Nuo to, kaip Jūs suprasite, priklauso, kaip dažnai reguliuosite tembrus savo audio sistemoje keisdami garso stiprumą…

Bandykime įvertinti, kuri iš šių akustinių dėžių yra geresnė.

Iš esmės, čia reikia rinktis mažiausią iš visų blogybių. Normalus žemų dažnių kolonėlės darbinis diapazonas yra iki 80 Hz. Tai yra susiję su dviem faktoriais:

1. svarbiausias – laikoma jog dar iki 100Hz (kitur kalbama iki 150Hz) žmogus nesuvokia, iš kurios pusės sklinda garsas. Tai kalbama apie patalpas. Deja, mašinoje, net ir esant tokiam dažniui, nesunku nustatyti garso šaltinio kryptį(kodėl ? žinom kodėl, bet tai kita tema).
2. Antra priežąstis yra ta, kad nuo 80 Hz jau gali normaliai dirbti bet kokios kolonelės; idealiu atveju – priešbosiai. Mums yra labai svarbu, kad ties šia riba būtų maksimalus boso garsiakalbio ir priešbosio suderinamumas.

Dabar, jeigu įvertinsime, kad priešbosio fazinė charakteristika yra ideali (tai yra fazė signalo fazė lygi nuliui netoli numatomos sujungimo vietos), mums svarbu, kad bosas, dirbantis 80Hz ir žemiau, turėtų fazinę artimą „0“ arba „180“ laipsnių. Be abejo, tai nėra visai taip, tačiau reikia stengtis. Problema tame, kad dar yra filtrai su savo specifinėm dažnuminėm dažnuminėm charakteristikom. Paprastai retai kur stiprintuvai turi filtrus, kurie „nupjauna“ boso dažnuminę stačiau, nei 12dB per oktavą. Tik geri stiprintuvai „pjauna“ 18dB. Tai  idealiausias atvejis, nes būtent toks trečios eilės filtras duoda mažiausius fazinius ir intermoduliacinius iškraipymus. Jeigu mes paduosime bosui blogai išfiltruotą signalą, jis dar efektyviai dirbs pavyzdžiui, ties 200 Hz, o tai jau bus blogai. Nes mašinoje pilna atspindžių, kurie interferuodami pridarys tiek naujų signalų, kad bus baisu klausyti, bosas dar labiau lokalizuosis iš savo buvimo vietos. Iškraipymus geriau kol kas padėkime į šalį, nes tai – ne mažiau ilga ir sudėtinga tema. Galiu tik informacijai pasakyti, kad realiai nėra garsiakalbių, kurie duotų mažesnius, nei 2-3 % iškraipymus. O dauguma – apie 5-10 %! O kalbam apie stiprintuvus su 0,0000001 % iškraipymais! Bet tai – dar kita tema. Tokie stprintuvai reikalingi net ir prie garsiakalbių su 10% iškraipymais.

Grįžkime prie dėžių. Iš karto matyti, kad tiek fazoinvertorius, tiek uždara dėžė ties 80 Hz turi 60 laipsnių fazės pokytį. Ir kuo labiau dažnis krinta, tuo blogiau. Tik fazoinvertoriaus fazė įgauna ~180 laipsnių dydį ties savo nuosavu tunelio rezonansu 30 Hz. Reiškia, ji patenkinamai dirbs tik ties šiuo dažniu, o pagrindinėje zonoje, sakykim, bus ne kas. Tuo tarpu „juostinio filtro“ tipo dėžė ties 80 Hz jau turi 140 laipsnių fazę ir toliau artėja prie 180 ir tik mažiausiai girdimais dažniais jos fazinė charakteristika darosi blogesnė. Tai pagrindinis šio tipo dėžių privalumas prieš visas likusias. Be šio privalumo, juostinio filtro dėžė dar turi tą pliusą, kad ji pati yra kaip 4 eilės filtras (24 dB oktavai), tai yra, ji pati riboja sau dažnuminę charakteristiką į aukštų dažnių pusę. Tai dar labiau padeda jai susiderinti su priešbosiais. Taip pat, šio tipo dėžės gerai atkartoja stačiakampius impulsus. Nekalbu jau apie montavimo privalumus. „Vamzdį“, kurio diametras būna apie 10 – 15 cm, visada galima gana nesunkiai įvesti tiesiai į automobilio saloną.

Jeigu jos tokios geros, kodėl pas mus dar nepaplito? Visų pirma – dėl pakankamai sudėtingo skaičiavimo, gaminimo ir derinimo. Šio tipo dėžės labai jautrios garsiakalbio parametrams. Įvertinant tą faktą, kad visi gamintojai meluoja, pateikdami duomenis, tikrai sunku atlikti būtinus paskaičiavimus. Jeigu išmatuosite garsiakalbių parametrus patys, rasite gana didelį išsibarstymą net to pačio modelio garsiakalbiui. Tačiau daugeliu atvejų nepatyręs muzikos mylėtojas ar meistras instaliuotojas daro didelę klaidą, pasirinkdamas lyg ir lengvesnį kelią, tai yra gamindamas uždaro arba fazoinvertoriaus tipo dėžę. Šios dėžės turi savų pliusų, tačiau su jomis automobilyje dažniausiai nepavyksta pasiekti norimo rezultato, nenaudojant papildomo filtro, galinčio keisti signalo fazinę bei dažnuminę charakteristikas. Tokio filtro panaudojimas labai kelia audiosistemos kainą ir tuo pačiu sudėtingumą. Realiai man neteko sutikti daug automobilinių audiosistemų savininkų, kurie savo automobiliuose yra sumontavę tokius aktyvinius filtrus. Tuo tarpu su „juostinio filtro“ tipo dėže dažniausiai galima patenkinti ir gana reiklaus klausytojo poreikius, nenaudojant papildomos elektroninės įrangos, išskyrus gerą stiprintuvą su atitinkamais standartiniais filtrais. Realiai visada yra pigiau pagaminti palyginus brangią „juostinio filtro“ tipo dėžę nei „sukalus“ paprastesnę, sukti galvą ką daryti toliau.

informacijos šaltinis rastas tinklalapyje: http://tiuning.webs.com/bass.htm